Anot jo, ECB turi tik vieną tikslą – kainų stabilumą, kurį apsibrėžia kaip vidutinio laikotarpio infliaciją, artimą 2 procentams. Rugpjūtį infliacija euro zonoje padidėjo iki 3,3 proc. – aukščiausio lygio per pastaruosius trejus metus.
Dėl to ECB šiemet palūkanų normas jau padidino puse procentinio punkto. „Turbūt daugeliui akivaizdu, kad aukštesnėmis palūkanų normomis pasiūlos problemos neišspręsi – nei naftos, nei dujų, nei kviečių kainos dėl to nesumažės. Tačiau ECB vis tiek didina palūkanas, iš dalies ir dėl to, kad bando suvaldyti infliacijos lūkesčius.
Kiek tame yra prasmės – ekonomistai nesutaria. O istorijoje yra pavyzdžių, kai toks palūkanų normų kėlimas padaro daugiau žalos, nei naudos. Pavyzdžiui, 2011 m.
po naftos kainų šuolio ECB bazines palūkanų normas pakėlė du kartus, euro
